Valgau, ką noriu ir lieknėju. Beveik frittata su cukinijomis

Mandra frittata lietuviškai gali būti pavadinta kiaušinių apkepu su įvairiomis daržovėmis, orkaitėje kepta kiaušiniene. Šis patiekalas yra nekaloringas, baltymingas (dar baltymingesniu jį galima paversti dedant ne kiaušinius, o tik jų baltymus), skanus ir ypač tinkamas pusryčiams, o maistine verte ir vakarienei. Nors aš jį šiandien valgiau pietums.

Ypač greitai pagaminamas, greitai iškepamas, dar greičiau pradingstantis nuo stalo. Ir nepiktas siekiant gražios figūros. Gražiai papuoštas gali tapti tikra stalo pažiba. Būtent todėl šiandien šį apkepą išbandžiau paruošti apverstų pyragų technika. Juk valgyti gražų maistą skaniau. 🙂

Į tokią kiaušinienę galima dėti, kas pasipainioja šaldytuve. Ji skanu su sūriu, su kumpeliu, su daržovėmis. Aš šįkart stengiausi ją padaryti turtinga daržovėmis ir spalvomis.

Pusė nedidelės cukinijos

Pusė nedidelės paprikos

Nedidelė morka

Šaukštelis aliejaus

6  kiaušiniai (mažiukai)

30 g. Džiugo sūrio

Pipirai, druska ar kiti mėgstami prieskoniai

Įkaitinau orkaitę iki 175 laipsnių. Griežinėliais supjausčiau cukiniją ir išdėliojau aliejumi pateptoje (kruopščiai) skardoje. Smulkiai supjausčiau papriką, smulkia tarka sutarkavau morką, gerai išplakiau kiaušinius ir viską sumaišiau. Pagardinau pipirais ir druska. Visą miksą supyliau ant cukinijų ir ant viršaus užbarsčiau sūrio. Skardą apdengiau foliją ir sukišau į orkaitę. Kepė kol iškepė, 20+ minučių, galiausiai nuėmiau foliją, leidau paskrusti. O išimdama apkepą apverčiau. Skanaus!

Gavau 3 nemažas porcijas. Valgiau su pomidorais, kopūstų salotomis, šiek tiek duonos. O čia kalorijos:

Do Your Work!

Valgau, ko noriu ir lieknėju. Daržovingi kotletukai.

Aš labai mėgstu iššūkius sau. Mėgstu pasivaržyti su savimi. Mėgstu ir su kitais, bet su savimi ypač. Išsikėlus iššūkį smagiau gyventi, smagu siekti, smagu savim didžiuotis. Tad šiuo metu vykdau savo mankštos planą (tikrai sėkmingai) ir šiek tiek eksperimentuoju su maistu, visa savo mityba apskritai. Apie tai, galbūt, papasakosiu šiek tiek vėliau – kai matysiu, kokie rezultatai, kaip man seksi, kokie jausmai apima. O dabar noriu pasidalinti priešeksperimentiniu receptu, kurį visi mano artimieji labai mėgsta. Tiesą sakant, turiu dar kelis paruoštus priešeksperimentinius receptus, pasistengsiu jais pasidalinti šį savaitgalį.

Taigi, pristatau kotletukus. Jie neįprasti tuo, kad kotletukuose paslėpta daug daržovių. Jos suteikia purumo, lengvumo, šiek tiek kitokį skonį, sumažina patiekalo kaloringumą, padeda suvalgyti didesnį kiekį daržovių tiems, kuriems jos nelabai lenda. Jei mano artimiesiems duočiau rinktis paprastus kotletus, ar šiuos, aš nė neabejoju ir nemeluoju, kad jie pasirinktų daržovinguosius. Nors iš pat pradžių ir raukėsi – kas čia per velnias?

Kas dar man patinka – nereikia stovėti prie riebaluotos keptuvės. Mano draugė orkaitė puikiai su jais susitvarko. O iškepę šie maži šedevriukai puikiai tinka su marinuotais agurkėliais, burokėliais, šviežiomis daržovėmis ar kitu garnyru, kuris tik šauna į galvą. Tiesa, iš gautos masės galima kepti ir nedičkius netikrus zuikius.

300 g. morkų

200 g. svogūno

200 g. saldžiosios paprikos

2 kiaušiniai

90 g. pilno grūdo rupių miltų

500 g. vištienos (ar bet kokio) faršo

Prieskonių, kokius mėgstate

Morkas nuskutau ir sutarkavau smulkia tarka, svogūnus išlukštenau, paprikas išdarinėjau ir supjausčiau nedideliais gabaliukais. Sumečiau šituos gražuolius ir gražuoles į keptuvę, užpyliau vandeniu, kad apsemtų ir troškinau. Troškinau tol, kol išgaravo visas vanduo ir daržovės tapo sausos, bet minkštos. Faršą paprieskoniavau (druska+pipiriukai+raudonos paprikos milteliai ir dar kažkas), sumaišiau su kiaušiniais, rupiais miltais ir suverčiau jau kiek pravėsusias daržoves. Viską išminkiau. Formavau nedidelius kotletukus, dėliojau į skardą ištiesta kepimo popieriumi. Na ir tada į orkaitę įkaitinta iki 175 laipsnių. Žinoma, kol iškeps. Ir viskas – tiek to darbo.

Gavau tokias nemažas 4-5 porcijas. O viso kiekio kaloringumas yra toks, kokį matote lentelėje. Taigi nedidelis.

Do Your Work!

1. S. Draugaukime ir Facebook‘e: https://www.facebook.com/bukturbo

Valgau viską ir lieknėju. Vištienos suktinukai glazuruoti medumi.

Nesu pati didžiausia mėsos gerbėja. Galiu apseiti be jos savaitę ar net dvi. Tačiau nesu ir vegetarė, kai užeina mėsos periodas, galiu ją valgyti ne kartą per dieną. Manau, kad pats organizmas padiktuoja, kada man čia tos mėsos trūksta.

Žinau, kad sportuojantiems mėsa naudinga dėl didelio baltymų kiekio. Tačiau mokausi tuos baltymus surinkti ir kitais būdais. Bet šiandien ta diena, kai man norisi mėsos.

Mėgstu kiaulieną. Žinau, kad ji nėra pati vertingiausia, tad stengiuosi rinktis tik tą kūdąją.Negaliu pakęsti žvėrienos, ji turi per daug specifinį kvapą. Taip pat nemėgstu jautienos, nors ją net rekomenduoja valgyti. Užtat skanu kalakutiena ir vištiena. Tik jos turi šiokį tokį minusą – pati mėsa, ypač krūtinėlės, yra gana sausa. Tad su šia mėsa reikia eksperimentuoti ir žaisti.

Pradėjusi lieknėti save skriaudžiau, valgiau gana sausai ir neįdomiai. Kam skanu viena virta vištiena? Na nebent tai kulšelė. Su druska ir citrinpipiriais. Su salotomis šalia. Dabar prisigalvoju kur kas įdomesnių receptų ir paskaičiavusi suprantu, kad kalorijų atžvilgiu per daug nepriraganėju. Vertingumo maistas irgi nepraranda, bet skonis visai kitoks.

Tad šiandien ant mano stalo vištos krūtinėlė. Susipažinkite, tai vištienos suktinukai su mocarela, petražolėmis, glazūruota medumi ir alyvuogių aliejumi.

Ant stalo:

600 g. Vištienos krūtinėlės

50 g. Mocarelos

10 g. Petražolių

Šaukštas aliejaus (gali būti bet koks), aš naudoju alyvuogių

Šaukštas skysto (šviežio, ar pašildyto aliejaus) medaus

Prieskoniai: malti pipirai, česnakinė druska, džiovinti laiškiniai česnakai.

O ką kepsite šalia, priklauso nuo fantazijos: aš kartu į skardą metu bulvę, morką, žaliąją citriną dėl kvapo.

Vištienos krūtinę plonai išmušiau. Per kepimo popierių, kad nesutrukinėtų. Išmušusi padalinau delno dydžio gabalais – nenoriu dideliu suktinukų, nors niekas netrukdo daryti 2-3 didelius. Mėsą pabarsčiau pipirais, česnakine druska, laiškiniais česnakais ir palikau pailsėti.

Mocarelą susipjausčiau gabalėliais.Tiksliau į 8 gabaliukus, nes būtent tiek vištienos gabalų išmūšiau. Mocarelą ir petražoles susukau į vištieną, persmeigiau krapštukais kad neiširtų.

O tada linksmoji dalis. Šituos suktinukus galima kepti vienus, bet galima fantazuoti ir kartu dėti daržovių. Skardos dugną vos suvilgiau aliejumi (naudoju purškiamą), sudėjau skiltelėmis pjaustytas bulves, morkų šiaudelius, žaliosios citrinos skilteles. Ant viršaus sudėjau suktinukus. Aptepiau juos alyvuogių aliejaus ir medaus miksu. Įpyliau čiut vandens troškinimuisi ir skardą uždengiau folija. Pašoviau į 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Na o kiek reikia kepti, priklauso nuo orkaitės. Patikrinus, kad daržovės ir mėsa jau minkšti, nuėmiau foliją ir dar šiek tiek paskrudinau.

Štai kiek tų nelemtų kalorijų toks gėris turi (tai viso kiekio kaloringumas). Tai 3-4 porcijos, jei šalia dedama keptų daržovių, salotų. Rodau suktinukų kaloringumą, o kiek morka ar bulvė turi kalorijų, patys puikiai žinote.

Skanaus!

Do Your Work!

Valgau viską ir lieknėju. Trinta „morkava“ morkų sriuba

Valgau viską. Visko valgymas netrukdė pamesti 35 kg. Nesu iš tų fanatikų, kurie graužia tik salotos lapą. Nors, prisipažinsiu, buvau. Tai nieko gero man neatnešė. Tad dabar taikau kitokią taktiką. Ir ji veikia.

Turiu šiokias tokias valgymo taisykles. Pati susigalvojau, eksperimentavau, kas man tinka ir stengiuos jas taikyti. Dažniausiai. Visada stengiuos ieškoti sveikesnių alternatyvų, į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių, bandau fiksuoti, nuo ko jaučiuosi apsunkusi ir to nebesirinkti. Ir dar daugiau dalykų, tačiau apie juos kitą kartą.

Dabar apie sriubą. Ne taip seniai atradau trintas sriubas. Jos sočios, šildančios, nekaloringos. Nors visada jas galima paversti ir kalorijų bomba… bet aš to nedarau, man skanu ir be daugybės riebalų, grietinėlės, skrebučių ir pan.

Šiandien mano meniu trinta morkų sriuba. Variancijų yra galybė. Galima ją aštrinti čili pipiru, galima balinti grietinėle, galima dėti daugiau prieskonių, daugiau bulvės ar kitos sudedamosios dalies. Galima nedėti petražolių. Galima virti vištienos sultinyje (sakyčiau, netgi patartina, bet jo šiandien aš neturiu) . Galima įberti Džiugo sūrio drožlių, labai tinka. Viskas galima, žiūrint ko nori.

O aš noriu nekaloringos (nes šiandien jau priužkandžiavau), bet sočios (kad nebesikuisčiau šaldytuve vėliau), kvepiančios česnaku ir kmynais bei kreminės, kreminės, kreminės.

Puode:

750 g. Morkų;

200 g. Bulvių (dvi vidutinės);

Vidutinis svogūnas;

Pora česnako skiltelių;

Pussaujė (yra toks žodis?)  šviežių petražolių;

Šaukštelis aliejaus;

Prieskoniai: druska, džiovinti laiškiniai česnakai, kmynai

Į puodą su šaltu vandeniu (kad semtų daržoves) keliauja gabalais susmulkintos morkos, bulvės, čielas svogūnas, kad nereiktų ašaroti pjaustant, petražolės. Ir verda. Puodą geriau pridengti, kad neišgaruotų visas vanduo. Per tą laiką susmulkinamas česnakas ir pakepinamas ant šaukštelio aliejaus, pabaigoje į keptuvę įmetamas ir geras žiūpsnis kmynų. Arba kumyno.  Be šio prieskonio neįsivaizduoju trintų sriubų, kmynai suteikia nepakartojamą aromatą ir skonį. Baigiant virti daržovėms į puodą keliauja tai, ką pakepinome, taip pat kiti prieskoniai – laiškinis česnakas, druska – pagal skonį. Galiausiai viskas sutrinama, aš tam reikalui naudoju kokteilinę, tačiau tada reikia luktelti, kol viskas pravėsta, nenoriu karščiu suskaldyti stiklinio kokteilinės indo. Viską sutrynus dar šiek tiek paverdama, kad skoniai dar labiau susimaišytų.

Valgau su juoda duona, antra pusė skrudina batoną, jį galima pašauti į orkaitę, užkepti sūriu arba įtrinti česnaku .

Na, o kaip tos nelemtos kalorijos? Įdedu lentelę. Iš tokio kiekio gaunamos 3-4 porcijos. Jei trys, tai jos gigantiškos. Tad panaudokite matematines žinias ir paskaičiuokite, kiek suvalgėte.

Skanaus!

Do Your Work!